BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas


Šuniukas
Aš  žiūrėjau į Ją ir suinkščiau. Iš skausmo. O Ji ir toliau žaidė su manimi it su kokiu pliušiniu meškiuku… Aš juk Ją mylėjau, kaip savo šeimininkę… Bet mylėjau…
- Urrrgggg , - mano išleistas garsas privertė megaitę atsitraukti.
Man labai skaudėjo koją. Negalėjau kentėti , dar karta suinkščiau iš visos sielos.
- Negeras , šiuniukas , - tarė Ji ir pamosavo man pirštu. Aš vėl suurzgiau, Ji atsitraukė.- Šššš… Tyliau . Dar mama išgirs.
Ak, taip Marijos mama. Ką Ji Jai pasakytų radusi mane daržinėje , su tikriausiai išsukta koja, inkščianti iš skaumos ? Ar Ji bent subartu mano mažąją šeimininkę?
Sukandau dantis. Negali būti ,kad išgyvensiu iš po to. Iš po tokių mažylės žaidimų… Nemanau .
,,Nagi kentėk tik ” - raginau save. Bet kaukimas skilo iš plaučių tiesiog nevaldomai.
Marija vėl paragino mane tylėti , bet Ją pertraukė Jos motina :
- Marija , tu čia ?
- Taip , mama. Tuoj ateinu , - šuktelėjo Ji.
O aš kenčiau tokius skausmus , apie kokius nie apsakyti negali.
- Ūūūūrrgg, - vėl suinkščiau.
- Kas ten ? Marija, ar tu kažką darai Mažyliui?
Marija atsakyti nespėjo. Jos motina jau stumė duris…
- o Dieve , Marija . Kas čia nutiko?
Aš dar kart suinkščiau. Mariūjos mama Indrė pribėjo prie manęs.
- MARIJAAA !!!
Ji apsiverkė ir išbėgo iš daržinės…
Indrė mane paėmė ant rankų . Labai švelniai , nors man skaudėjo.
Vaizdas pradėo lietis.
Aš verkiau.
- Miegom ,Mažyli….
Tarė man Ji ir pradėjo niūniuoti Marijos mylymniausią lopšinę…
Mano akys užsimerkė ir skausmas dingo…

Rodyk draugams




Vasara jau gerokai įpusėjus..

Labas, mielas Kalėdų Seneli!

 

Mano vardas _ . Sulaukiau 9 metų. Bet kai kurie blogi manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu mela. Kiti negeri sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik melas. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip kartą per mėnesį, imu staugti kaip katė ir pasislepiu spintoje. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi televizoriuje! Nes mano tėvai yra juokingi. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra  dar juokingesni. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra uždavinys. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad Dj Dalgis yra tikras degu, Yva dainuoja blogiau negu lietuvos rytas, o Mia - apskritai viščiukas. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek morka, nes per pamokas žaidžiu, o per pertraukas nervinu. Mokykloje aš jaučiuosi kaip šiukšlių dėžėje, o namuose tupiu kamputyje kaip zuikis. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai sloga. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo cepelinai tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik lėlė. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet klaipėdoje? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip svogūnas, rami kaip sofa ir išmintinga kaip mia. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra vanduo, o kita pusė - sausainis, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 10 litų. Mielas Seneli, nebūk voras, išpildyk mano prašymą!

 

Tavo negeras, mylimas ir durnas _ .

 

 Vasara jau gerokai įpusėjus , o aš laukiu žiemos.

Rodyk draugams




Puslapiai

Arhyvai

Temos

Nauji įrašai

Nauji komentarai

Draugai

Žymos



Kalendorius

Rugsėjis 2018
P A T K P Š S
« Vas    
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930