BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas


Šuniukas
Aš  žiūrėjau į Ją ir suinkščiau. Iš skausmo. O Ji ir toliau žaidė su manimi it su kokiu pliušiniu meškiuku… Aš juk Ją mylėjau, kaip savo šeimininkę… Bet mylėjau…
- Urrrgggg , - mano išleistas garsas privertė megaitę atsitraukti.
Man labai skaudėjo koją. Negalėjau kentėti , dar karta suinkščiau iš visos sielos.
- Negeras , šiuniukas , - tarė Ji ir pamosavo man pirštu. Aš vėl suurzgiau, Ji atsitraukė.- Šššš… Tyliau . Dar mama išgirs.
Ak, taip Marijos mama. Ką Ji Jai pasakytų radusi mane daržinėje , su tikriausiai išsukta koja, inkščianti iš skaumos ? Ar Ji bent subartu mano mažąją šeimininkę?
Sukandau dantis. Negali būti ,kad išgyvensiu iš po to. Iš po tokių mažylės žaidimų… Nemanau .
,,Nagi kentėk tik ” - raginau save. Bet kaukimas skilo iš plaučių tiesiog nevaldomai.
Marija vėl paragino mane tylėti , bet Ją pertraukė Jos motina :
- Marija , tu čia ?
- Taip , mama. Tuoj ateinu , - šuktelėjo Ji.
O aš kenčiau tokius skausmus , apie kokius nie apsakyti negali.
- Ūūūūrrgg, - vėl suinkščiau.
- Kas ten ? Marija, ar tu kažką darai Mažyliui?
Marija atsakyti nespėjo. Jos motina jau stumė duris…
- o Dieve , Marija . Kas čia nutiko?
Aš dar kart suinkščiau. Mariūjos mama Indrė pribėjo prie manęs.
- MARIJAAA !!!
Ji apsiverkė ir išbėgo iš daržinės…
Indrė mane paėmė ant rankų . Labai švelniai , nors man skaudėjo.
Vaizdas pradėo lietis.
Aš verkiau.
- Miegom ,Mažyli….
Tarė man Ji ir pradėjo niūniuoti Marijos mylymniausią lopšinę…
Mano akys užsimerkė ir skausmas dingo…

Rodyk draugams




iStorija. . .
jau antras blogas… apie aną papaskojau geriausiai draugei, tačiu man nepatinka, kad mane atkartoja, kalba tuo ką ten parašiau. Kas aš pagal ją esu??? Žinoma… ta kuriai visad viskas gerai ir kuri tik geba ir ištisai gali guosti kitus ;DD. . .  O aš taip ir lieku nesuprasta ir pamiršta…. Lyg ir pavargau… Beto jau 5mėnesiukus ieškau panašaus draugo… tiesiogei tik draugo … kuris taip suprastų kaip jis suprato mane, deje mano paieškos kažkodėl netik, kad labai užsitesė, bet ir nusimato beviltiškos… Na, ką gi padarysi yra kaip yra…o ir vienai gi jau gerai ;)) o tave tai nakčia pasapnuoju, kad kalbam, kad tau atleidžiu ir sugrįšti su apgailestavimu  ir noru būt šalia manęs… Gaila, jog tai tik sapnai, kuriem išsipildyt niekada nebus lemta… Aš juk net rašyt pradėjau dėl tavęs ( TAU), taip pat ir piešt… kiekvieno piešinuko kamputį padedu tokį kaip ženkliuką kurio reikšmė ,, TAu zuikuti” … nors man buvai tik draugu, kuris išėjo ne dėl savo ar mano kalties… ir nesugrįžo dėl mano padarytų klaidų..
o jau ką kalbėt apie tai kaip tavęs trūksta, kaip pasilgau… ačiū, nors už tai, kad leidai suprast kas yra tas tikras draugas, kad buvai juo… atsimenu kaip sakei : ,, aš neįžeidžiu, o pagiriu : laikai mane tikru draugu. . . ” keista, bet ir dar dabar tokiu laikau…  Galėčiau neabėjodama tau pasakyt bet ką be melo, kad ir dabar….

Rodyk draugams




Puslapiai

Arhyvai

Temos

Nauji įrašai

Nauji komentarai

Draugai

Žymos



Kalendorius

Rugsėjis 2018
P A T K P Š S
« Vas    
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930