BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas


Šuniukas
Aš  žiūrėjau į Ją ir suinkščiau. Iš skausmo. O Ji ir toliau žaidė su manimi it su kokiu pliušiniu meškiuku… Aš juk Ją mylėjau, kaip savo šeimininkę… Bet mylėjau…
- Urrrgggg , - mano išleistas garsas privertė megaitę atsitraukti.
Man labai skaudėjo koją. Negalėjau kentėti , dar karta suinkščiau iš visos sielos.
- Negeras , šiuniukas , - tarė Ji ir pamosavo man pirštu. Aš vėl suurzgiau, Ji atsitraukė.- Šššš… Tyliau . Dar mama išgirs.
Ak, taip Marijos mama. Ką Ji Jai pasakytų radusi mane daržinėje , su tikriausiai išsukta koja, inkščianti iš skaumos ? Ar Ji bent subartu mano mažąją šeimininkę?
Sukandau dantis. Negali būti ,kad išgyvensiu iš po to. Iš po tokių mažylės žaidimų… Nemanau .
,,Nagi kentėk tik ” - raginau save. Bet kaukimas skilo iš plaučių tiesiog nevaldomai.
Marija vėl paragino mane tylėti , bet Ją pertraukė Jos motina :
- Marija , tu čia ?
- Taip , mama. Tuoj ateinu , - šuktelėjo Ji.
O aš kenčiau tokius skausmus , apie kokius nie apsakyti negali.
- Ūūūūrrgg, - vėl suinkščiau.
- Kas ten ? Marija, ar tu kažką darai Mažyliui?
Marija atsakyti nespėjo. Jos motina jau stumė duris…
- o Dieve , Marija . Kas čia nutiko?
Aš dar kart suinkščiau. Mariūjos mama Indrė pribėjo prie manęs.
- MARIJAAA !!!
Ji apsiverkė ir išbėgo iš daržinės…
Indrė mane paėmė ant rankų . Labai švelniai , nors man skaudėjo.
Vaizdas pradėo lietis.
Aš verkiau.
- Miegom ,Mažyli….
Tarė man Ji ir pradėjo niūniuoti Marijos mylymniausią lopšinę…
Mano akys užsimerkė ir skausmas dingo…

Rodyk draugams




Tamsiai mėlyna naktis
Naktis. Tamsi naktis. O man nešalta. Aš sėdžiu lauke, medyje. Taip, taip… O jau po 2 nakties. Tamsu, tik tas mėnulis , kuris man primena Tave, pašaipiai žiūri į mane , lyg klausdamas kas aš tokia… Bet net aš to nežinau. Turbūt žmogus… Išduotas ir paliktas žmogus, kuris sėdi naktį medyje ir ašaroja dėl kažkokio mielo draugo ( kuris pasirodė visai ne toks)…
Man tikrai nešalta , drėbu aš ne todėl… Net ne iš pikčio… Nesakysiu Jums kodėl…
Man liūdna, net neturiu kam parašyti . Ir nesvarbu, kad naktis ir dieną neturiu kam parašyt. Neturiu… Ir tiek.
Galiausiai suprantu : ,,Jo nebebus. NEBEBUS… Jis mane pamiršo , o aš Jo - ne. Tai tik didelė neteisybė… O aš Jo pasilgau. Labai..”
Vėl apsiverkiu… noriu miego…
Labanaktis.
Saldžių… Ir Tau, kad ir kur dabar esi, kad ir ką dabar Tu besapnuoji. Žinoki Tavęs aš pasilgau.
(iš čios nakties atsiminimų)

Rodyk draugams




It muilo burbulas…
Aš  pikta…
  
Miela mano “draugė” mane asmeniškai pakvietė į šunų mylėtojų forumą… Na, ką ten apsilankiau… galiausiai man ten pradėjo patinki… Sėdėjau net keletą dienų ištisai prie komiterio rinkdama informaciją, straipsnius ir kitą apie šunis… Mane tai užvaldė… Net nepastebėjau, kad mano “draugė” net man pasidarė griežta ir pedantiška, Kad jei neberūpėjo rašo man ar į forumą… neberūpėjo… ( supratau tai žinomą jau per velai…)
  
Nelemtos pareigos….
  
Nors tame forume buvau dar labai mažai laiko jis man taip patiko… be to dar labai užsinorėjau imtis Vyr. Moderatoriaus pareigų…. Aš tikrai bučiau sugebėjus. Tikrai… Tai man be galo daug reiškė. Rytą, diena ir net vakarą lovoje galvojau paie forumą ir tas pareigas… Forumas mane lyg užvaldė, visiem tik ir tekalbėjau apie jį, net nežinau kas man pasidarė… Dar joks forumas manęs taip nebuvo sudominęs… Beto dažniau ir savo šunį pradėjau vedžioti, kai nesėdėjau prie interneto buvau su juo…
  
Nepatenkinti tėvai…
  
Nors tai buvo tik kelios dienos mama labai pradėjo pykti, kad nieko nebeveikiu tik sėdžiu prie kompiterio arba lauke žaidžiu su šunimi.  Ji man tai pradėjo prikaičioti labai dažnai, bet kompirio neatėmė.. O aš jei sakiau, kad man dabar tik reikia prasimušti viename forume, kad neilgai taip bus ir pan.
  
  
Netinkama į Vyr. Moderatoriaus pareigas…
  
Forume surengė apklausą ar tikčiau šioms pareigoms… Visi kas balsavo vienbalsiai - NE…
Tačiau aš neketinau nuleisti rankų, kaip ir sakie forumiečiai : ,,forumas dar jaunas, reikia laiko, tai labai atsakingos pareigos ir pan.”
Tad visai nesijaudinau.. Aišku be galo to norėjau… Labai, labai… Tai buvo didžiausia tuo meto mano svajonė….
  
Įspėjimas 
  

Aš gavu įspejimą už smailų dejimą…  Galit isivaizduot… Kaikur per daug jų padejau … kitur naudojau tokius : ; ) , ;], ; D ir kt.

Nors tik prieš taisyklės pakoregavimą, kad jų deti negalima…
Mano svajonė  būti Vyr. Modetoria susprogo it muilo burbulas…
Tai supratus… Apsiverkiau… Nežinau kodėl , bet kaip jau sakiau tas forumas buvo mane užvaldes, o dar pirmas įspėjimas forumo gyvenimo istorijoje…
  
Ištrynė…
  
Pasakiau žmogui parašiusiam įspejimą kaip jaučiaus ir kitą… Tiesa ji tikrai nebuvo labai supratinga… Dabar tų pareigų tikrai nebegaliu gauti nors įspėjimč ir ištrynė, jei tik pasikeisiu ir tvarkingiau rašysiu…
  
[15:33:24] Sweet Kiss*~: Na,tai kodėl verki? Gi bus tų progų tapt Vyr. Moderatore,tai labai atsakingas darbas.
[15:33:50] zhivile: o ka ? nejau as jau toke neatsakinga ar ka?
[15:34:24] Sweet Kiss*~: Mano nuomone taip, reikia subrendusio žmogaus,kuris neverktų dėl tokio reikalo.
[15:35:35] zhivile: kokio reikalo? tai tik parodo, kaip man tai buvo svarbu. buvo. beje del tu smailu. po taisykles nei vieno nepadejau . maksimumas 6 smailai vienoje zinuteje.
[15:36:47] Sweet Kiss*~: Argi nenormaliau būtų jeigu būtum padėjusi po kiekvieno sakinio po smailą..  
Kam reikia verkti? Dieve.
Nenoriu baisiai lysti,tad gal tuom ir baikim.
 [15:40:42] Sweet Kiss*~: Mhm.. Tai gerai,nereiškia,kad tu turi būti vyr. moderatore ir daugiau nebūsi,nes turi įspėjimą
[15:41:08] zhivile: tai tavo nuomone as ne del to zliumbiau?
[15:41:15] zhivile: nu  patyliu
 [15:42:07] Sweet Kiss*~: www.taksuforumas.puslapiai.lt
Pažiūrėk kokio pobūdžio forumas,mes tokie niekada nebūsim,jeigu kreipsim dėmesį į tokius žliubmesius,tokį darbą privalo dirbti patyręs,subrendęs žmogus
[15:43:00] zhivile: tu jauti kad mane izeidineji?
[15:43:25] Sweet Kiss*~: Jeigu taip,neturi esmės šis pokalbis.
[15:47:31] zhivile: pedantiska ir rimta. Na, ir buk tokia. o as kazka  ir tau parasysiu. aciu uz pagalba. tikrai esi labai dragiska ir pabebanti. nekenti manes totaliai.
[15:47:37] zhivile: draugiska
[15:48:30] Sweet Kiss*~: Tu esi miela,šauni panelė,jokių priekaištų neturiu,visada tavęs lauksim forume,o įspėjimą gal galėsi išsitaisyti gerais darbais. :)
[15:49:55] zhivile: pvz. kokiais?
[15:50:15] Sweet Kiss*~: Tiksliai nežinau,bet su administratore galėsim pakalbėt.
  
Ir mano “draugė”…
  
Evelina. Taip ta kuri mane pakvietė į forumą ji jei parodė mūsų asmeninį susirašunejimą ir kalba taip su manim lyg visai manęs nepažinotų ( bendraujam ne real, bet vistiek) ….
Teisiog supratau kokia ji ir draugė….
Kad jei dabar rūpi tik tas forumas, kad ten visi jos dragai ir pan. Teisiog mane užmiršo…
  
Ir dar…
  
Tame forume turbūt nebesilankysiu…
nesuprentu ir kas man su šituo forumu nutiko.. ;(

Rodyk draugams




,,Ačiū, išdavike”

Žinau tas ,,ačiū, išdavike” skambus pavadinimas…

Atsimeni ? Turbū savaite buvai one.lt portale po niku taip pasirašius. Skyriai tai man. Teisiog taip leidai man suprasti… Už ką ? Jo, dadar buvau pati kalta. Nusprendžiau su tavimi nebendrauti. Vis dėl to tu juk mergina vos ne iš kito Lietuvos galo. Nesu tavęs mačius. Susitikti ar real pasimatyti galmybės juk buvo tokios mažos. Nusprendžiau nebebendraut . Aišku, kad dar buvo keletas rimtesnių priežasčių.

Tačiau neprajus nei porai savaičių atsipračiau ir paprašiau vėl bendrauti ( net dabar dar gerai nežinau kas tadar buvo mano kvailai galvai. Na, kad nuspendžiau, kad bendrauti neverta…) Tu man atleidai. Žinoma buvo priekaištų ir tas tavo klausimas ,,Kodėl būten tadar, nei vėliau , nei ankščiau , o tadar? “ .

Nemėgau savęs kurį laiką dėl šito savo kvailoko sprendimo…

Taigi pradėjom mes vėl bendrauti, gerai sutarti… Viskas buvo taip liux … Turėjau draugę su kuria galėjau susirašineti sms žinutėmis visą dieną, nuo ryto iki vakaro… Aš klausydavau tavęs, tu manęs.

Birželio 15 dieną, taip dar šią vasarą susipykom. Pagal tave pasityčiojau iš tavo ūgio. Gerai aš esu aukšta, tu žema. ,, Tu man būtum lig peties. ” Taip, galbūt tai gana įžeidūs žodžiai, bet juk nereikėjo predėti kerštauti tą pačia akimirką. ,, O tavo spuogai tuokė dideli… O.o. ” (dabar tai smakba juokingai, bet vargu ar ką panašaus norėtų kažkas išgirsti iš savo draugės … ) Negamo to , kad jau įžeidė ji nesustojo.. ,, TIk dx šaipos iš mano ūgio ” , ,, Ir gerai Jis padarė, kad  paliko tave ” .

Beje tadar mes susitaikėme :D Nes ji juk man svarbus žmogus… Nors aišku tos dienos atminimas pažintyje liko ne koks…

vėl puikiai sutarėme…. ( bent man tai atrodė, kad puikiai) :) .

Liepos 10 diena, taip vakar. Kažkokioje sms pridūrė ,, … Žiūriu pradėjom viena kitos nebesuprasti ” Man neatrodė, kad ažkada ji mane jau taip suprato… Nes dar čia savaitę ji pasakė … Na, kažką tokio : Rašyk jei nori išsipasakoti į mano sena L-A-B-A-S kortą. ( Ji jau šiukšlių dėžėje) . Aš ten nerašiau, geriau pasiemiau sąsvinį ir ten viską užrašiau… :P

Liepos 11diena, taip vakar.. parašiau jei ten kažką, ar nebendrausim, nes ji visa diena nieko nerašė ir iš po vakar nelabai atsakinėjo… Ji atrašė ,,Nenusišnekėk” aš jei, kad aš niekam nereikalinga, kad nieko neturiu. O kaip jūs manot ką ji ? Neatsimenu žodis į žodį, bet , kad dabar jei nerašyčiau , nes neturi laiko… ( Ji nuolatos pykdavo, kai parašydavau ne laiku)

*********************************************************************************

,, Įsivaizduoji, bent kaip užknisi su savo ,, Manę nieks nemėgsta. Aš niekam nereikalinga. Bla bal bla. tra lia lia ” juk pati kalta. dar sakei                                         ,, …nervinu ir nervinsiu … ” Todėl tavęs ir vengia. Pakartosiu ne savo žodžius ,, Mąstyk, bent kartą “

,, Nekvaila, bet savo žodžių esmės nepagauni “

,, O kaip pati šaipais tai viskas ok. Pzd. Tokio žmogaus dar nebuvau sutikus. “

,, Tai va. Beje nesu aš tau reikalinga. Tu tik nuteiki save šiai minčiai. “

,, Nes aš toks žmogus “

,,Ate, prieše. “

Rodyk draugams




Pasaka per 30 minučių.

Na, nieko čia įpatingo nebus. Radau sąsvinyje, jau prieš kurį laiką užrašyta pačios sugalvotą istorija. Nutariau įkelti čia. tikrai nemanau, kad sužavės. truputuka pataisysiu tik dabar, perrašydama. Atsimenu, kad ją parašiau per trumpą laiką, 30-35minutes.

Martyna ir Vidas tąkart kaip įprastai buvo įsijaute į savo žaidimą smėlio dežėje. Berniukai net  nežinojo kodėl, bet jiem tai laibai patikdavo…
Vidas bekasdamas ,,tvenkinį” rado purviną butelį. Nors atradimas  pasirodė ne toks jau ir svarbus, berniukus jis labai sudomino.  Butelis buvo užkimštas , ber Martynas kamstį greitai išlupo. Butelį buvo kažkoks lapelis, berniukas greitai jį ištraukė ir išlankstė.
- Piaratų lobis, - sušuko jie vienu balsu, vis dar nesuprasdamis kas tai.
Penkias minutes jie žiūrėjo Žemėlapin, kol Vidas nutraukė tylą:
- Martynai, o gal kažkas tik pajuokavo ? Tyčia mus apgauti jį čia užkasė?
- Nemanau. Tu pažiūrėk. Juk tai artimiausia sala, Kaktuso sala.
- Taip, tu teisus. Tikrai. Ji juk vos už pusvalandžio kelio greitu ėjimu, - tarė Vidas.
- Tai nori nueiti ? Na ir gerai. Eime ,- sutiko Vidas.
- Valio !!! Į kelią , - nusijuokęs sušuko berniukas.
Jau už keturiasdešimties minučių juodu laukė kelto į salą. Kuprinėse buvo : vanduo, kastuvelis, kibirėlis ir žemėlapis…
Po dešimties minučių berniokai išlipo iš keltio ir stabtelėjo prie įėjimo :
- Na, tai kur toliau ? - paklausė martynas.
- Šeši žingsniai priekin, kapitone, - pašmaikštavo Vidas.
- Tai pirmyn !
Nepraėjus nei pusvalandžiui  berniūkščiai stovėjo toje vietoj, kuri žemėlapyje buvo pažymėta raudonu kryžiuku.
- Kasam ?
- Žinoma, - atsakė Vidas.
Ir pradėjo berniukai kasti juodą žemę.
Po pusvalandžio kasimo berniukai nusivylė - nieko nerado …
- Na, jau tik. .  . Paimsi ir nuleisi rankas ? - paklausė Martynas.
- O gal rimtai, čia tik kvailas pokštas ? beto jau pavargau, - dejevo Vidas.
- Jei nori tu, eik , aš dar pasiliksiu , - pareiškė Martynas.
- gerai jau, dar pabūkim, - sutiko Vidas.
Taip berniukai saloje prabuvo dar dešimt minučių.
- Radau ! ! !
- Ką ?, -sušuko Vidas.
- Dėžę, - paaiškino Martynas.
Berniukai ištaruke medinę dėžę, jos viduje buvo : senas 1798metų kovo mėnesio laikraštis, fotografijos, mediniai žaislai, įrankiai ir kiti daiktai….
- tai bent lobis, _ stebėjosi berniukai.
Rastą dėžutę jie parodė tėvam. Jie buvo nustebe tokiu vaikų atradimu, o berniukai be galo džiaugėsi, nors tai buvo ir ne brangakmeniai ar kiti panašūs turtai kurių tikėjosi pradžioje….

štai pagaliau pabaigiau… Ačiū , jei skaitėt :)

Rodyk draugams




Puslapiai

Arhyvai

Temos

Nauji įrašai

Nauji komentarai

Draugai

Žymos



Kalendorius

Liepa 2018
P A T K P Š S
« Vas    
 1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031